Mes tikime:

– į Vienintelį Tikrąjį Dievą, kuris apsireiškė žmonėms, kaip esantis Trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia (Įst 6, 4; Mt 28, 19 Lk 3, 22; Jn 14, 16-17; 2 Kor 13, 13).
– į Dievą, Kūrėją viso kas matoma ir nematoma (Pr 1, 1; Kol 1, 16).
– kad 66 knygų kanono Biblija yra Šventi Dievo įkvėpti, vieninteliai neklaidingi Raštai (2 Pt 1, 21; 2 Tim 3, 15-17;
– į Jėzaus Kristaus nekaltą prasidėjimą, nenuodėmingą gyvenimą, stebuklus, kuriuos Jis padarė, Jo atperkamąją mirtį, prisikėlimą kūne, įžengimą į Dangų, užtarimą Tėvo akivaizdoje, Jo antrąjį atėjimą, kaip palaimintą viltį visų tų, kurie įtikėjo Jėzų Kristų (Iz 7, 14; Mt 1, 23; Hbr 7, 25-26; 1 Kor 15, 3-4; Apd 1, 9-11; Hbr 1, 3; Fil 2, 9-11; Hbr 9, 24; Apd 2, 22-24; Apd 10, 38; Hbr 7, 26; 1 Pt 2, 22).
– kad žmogus yra sukurtas Dievo; vėliau nusidėjo per nepaklusnumą Jam, (Pr 1, 26-27; Pr 2, 17; Pr 3, 1-7; Rom 5, 12-19).
– kad išgelbėjimas žmogui suteikiamas dovanai, tikėjimu į Jėzų Kristų, kuris atpirko mus iš nuodėmių (Ef 2, 8; Tit 3, 5; 1 Kor 15, 3-4; Gal 2, 16).
– kad žmogaus atgimimas iš aukšto vyksta per Dievo Žodžio priėmimą ir tikėjimą į Jėzų Kristų, veikiant Šventajai Dvasiai (Jn 3, 3.5-6; Ef 2, 8; Rom 10, 13-15; Jok 1, 18).
– į Vienintelę Visuotinę Kristaus Bažnyčią (Ef 3, 4-6; Apr 5, 9 -10), kurią Jis sukūrė iš kiekvienos padermės ir kalbos, žmonių bendruomenės ir tautos.
– kad krikštas atliekamas pilnu panardinimu į vandenį vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios (Mt 28, 19; Rom 6, 4; Mk 16, 16).
– krikštą į Šventąją Dvasią su kitų kalbų ženklu (Apd 2, 2-4; Apd 10, 44-46; Apd 11, 14-16; Apd 19, 6).
– į Šventosios Dvasios dovanų veikimą, jo Bažnyčioje kaip neatšaukiamą Dievo nuostatą (Rom 12, 6-8; 1 Kor 12, 1-3; Ef 4, 7-16).
– kad visiems, kurie įtikėjo, Dievas liepia elgtis šventai ir gyventi Dievui tinkamą gyvenimą (1 Pt 1, 14-16; Hbr 12, 14; 1 Tes 4, 1-7; Rom 12, 1-2).
– į dieviškąjį ligonių išgydymą, paremtą tikėjimu ir Dievo valia (Mt 8, 13; Jok 5, 13-16).
– kad Viešpaties vakarienė, duona, kurią mes laužome ir taurė, iš kurios geriame, yra Jėzaus Kristaus įsakymas, atliekamas Jo Bažnyčioje, kaip Jo kančios ir mirties prisiminimas iki Jo antrojo atėjimo (Mt 26, 26-29; 1 Kor 11, 23-32).
– į visų, įtikėjusių į Kristų mirusiųjų, prisikėlimą kūne ir gyvųjų kūno perkeitimą, Jo antrojo atėjimo metu (1 Kor 15, 22-24; 1 Tes 4, 14-18).
– į Kristaus antrąjį atėjimą, Jo Tūkstančio Metų karalystę šioje žemėje po didžiojo sielvarto, kai šėtonas bus sukaustytas tūkstančiui metų (Apr 20, 1-6; Iz 11, 6-9).
– į prisikėlimą visų, neatgailavusių dėl savo nuodėmių, kurie atmetė Dievo meilę, ir jų amžiną bausmę (2 Tes 1, 8-9; Apr 20, 10-15).
– kad Dievas sukurs naują žemę ir naują dangų, šventųjų amžiną bendravimą su Dievu. (Apr 21, 1-7; 2 Pt 3, 13).